trynimas

trynìmas sm. (2) DŽ, FrnW, NdŽ, Bsg, trýnimas (1) KII126, K, Rtr, KŽ, K.Būg, Kln, trynìmasis (1), trýnimos ind. 1. SD36, Sut, N, M, LL171, Rtr, BŽ437 → trinti 1: Tas [skaudamos vietos] trýnimas kartais nereikalingas daiktas DūnŽ. Trýnimas (pri gydymo paviršutinių kūno ligų) I. Puslitrį išgadinau šnapso trynìmu Pv. Dinatūrato reikia trynìmui Švnč. Ausys nuo trynimo užkaito ir paraudo rš. Trynìmo elektra FzŽ70. ║ Trinktelėjo priemenės durys. Uolus kojų trynimas, barbenimas į seklyčios duris J.Avyž. | refl. LL36, KŽ: Titnago skelčių, vartotų kaip pjautuvų ašmenys, paviršius nuo trynimosi į kietus javų šiaudus tampa žvilgantis, tartum lakuotas rš. Ledyno dugne abliaciją sukelia žemės šiluma, viduje – ledo trynimasis LTEI19. Dažnai girdimas pleuros ir perikardo trynimosi ūžesys rš. | prk.: Šios tarmės [i]j yra labai silpno trynimosi, beveik jau artėja į neskiemeninį i rš. ║ ko parašyto ar įrašyto naikinimas: Trynimai neleidžiami rš. Įrašo trynimas, užrašo trynimas SkŽ294. 2. tepalas ar skystis kam trinti, tepti: Mažu žinot kokių trynìmų nuo sauso skaudulio? Srj. Turė[ja]u trynìmo, dabar neturiu Švnč. Darė labanoriškiai gydomuosius antpilus, trynimus rš. Tai kiekgi tam šeštam [vaikui] belieka to trynìmo (taukų keptuvėje) PnmR. 3. → trinti 2: Trynìmai, gręžimai man labai įkeri, kad su rankom gręži Mžš. Ė rūbai gi mat drobiniai, tai pirštai, būdavo, raudoni nuo trynìmo Pnm. Trynimo lentos (rumbės) daromos medinės arba cinkuotos skardos rš. Išplauk dar tus marškinius – tas trýnimas DūnŽ. Nora drobužiai trýnimo Krš. Jos rankos nei ant to trýnimo (nelinkusi skalbti), nei ant tos švaros Skr. Gi tas trynìmas [rankomis] kaip atsibosta! Mžš. Tavo dantys yra kaip guotas (pulkas) avių, nukirptoms vilnoms, kurios iš trynimo ateit CII522. 4. → trinti 8: Vaisių trynimo mašinėlė sp. 5. SD250 → trinti 22. 6. → trinti 18: A ilgai, matysu, nešios, – toks trýnimas, kad baisu! DūnŽ. | refl. KŽ. 7. KlK6,46, Lš, Kal → trinti 20: Tas tavo trýnimas nėkam tikęs – siūlai iš galų jau nuvažiavo (nuslydo) nu šeivos Slnt. 8. kautynės, stumdymasis, grumtynės: Apie mus trynìmas ėjo: naktį – rusai, dieną – vokiečiai Kur. Kai pasidaro neaišku, trynìmas, bėgu į kitą kambarį Pun. 9. refl. → trinti 28 (refl.): Ta yra trýnimos vaiko pri didelių! Pln. Vaikali, trýnimos tavo trobo[je] – eik į kiemą, lauke graži Rdn. 10. refl. KŽ → trinti 34 (refl.): Toks paskirstymas būtų pašalinęs bet kurią trynimosi galimybę rš. Prieš karą čia tai buvo trynìmasis dėl Vilniaus Pns. Toks trynimasis tarp dviejų partijų šalininkų sukėlė ugnį P.Cvir. Toki trýnimos eina Pgg. \ trynimas; aptrynimas; įtrynimas; ištrynimas; nutrynimas; patrynimas; pertrynimas; pratrynimas; pritrynimas; sutrynimas; užtrynimas